Nors mano tėvai yra Vilniaus "imigrantai", aš čia gimiau, užaugau ir, jei netapsiu karo pabėgėle ar meilės emigrante, greičiausiai ir pasensiu.
Nesuskaičiuojamą galybę kartų buvo praeita Senamiesčio gatvėmis, tačiau niekada nesusimąsčiau, kodėl Katedros aikštėje kai kurios plytelės raudonos, niekada nebūtų atėję į galvą, kad Gedimino kalne yra nacių iškasti tuneliai, nesu mačiusi balkonėlio ant šv. Jonų bažnyčios. Ir tai tik keli pavyzdžiai. Skaitydama šią knygą supratau, kaip nepažįstu savo gimtojo miesto. Neperdedu - kiekviename skyriuje radau kažką, ko nežinojau.
Man sunku, žiauriai sunku suvokti, kiek yra investuota į šią knygą. Rodyklėje yra išvardinti visi panaudoti šaltiniai - 941! Tad kiek laiko ir darbo reikia įdėti visus juos perskaitant, atrenkant reikalingą informaciją bei nuotraukas, išverčiant užsienio kalbomis rašytus tekstus? Jau pirmame skyriuje supratau: šios knygos tikrai niekam neskolinsiu ir nepardavinėsiu.
Žinoma, iš 100 reliktų ne viskas įdomu ir ne viską lengva įsiminti. Kai kurie skyriai atrodė per trumpi - taip įtraukdavo ir iškart baigdavosi. Man netgi norėjosi, kad knyga būtų padalinta į dvi dalis po 50 reliktų, bet kad skyriai būtų išsamesni. Kita vertus, visuose skyriuose ir knygos pabaigoje yra nurodyti šaltiniai, tad viską galima susirasti pačiam. Taip pat skyrių trumpumas patogus tuo, kad norint prisiminti faktus, galima greitai juos susirasti ir dar kartą perskaityti.
Šiaip tokio darbo nesinori ir negalima kritikuoti, bet... Rašybos klaidų buvo ryškiai per daug. Kone kiekviename skyriuje. Taip pat radau ir faktinių klaidų. Knygos pradžioje parašyta, kad tai antrasis - pataisytas - leidimas. Jeigu šis pataisytas, tai kaip atrodė pirmasis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą